perpietis

per̃pietis sm. (1) NdŽ, perpietỹs (3^b) žr. perpietė: 1. Par̃piečiu atejau, visi miegta Jdr. Jau pats par̃pietis – reiktų gyvolius parginti Vdk. 2. Pavalgę pietus, vyrai pramigo par̃pietį Grk. Po pusryčių pjovėjai sugulė parpiečio Ar. Parpiečių̃ visi miegojom Grd. Par̃pietį priguliau J. A miegojo parpietį? Grdm. Eik par̃piečio prisnūsti Ll. Par̃pietis gerai senam i mažam Jd.